Lazerinės technologijos naudojamos įvairiausiose srityse - nuo medžiagų pjaustymo ar saulės elementų gamybos iki vėžio terapijos. Kaip teigia akademikas Algis Piskarskas, VU Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros vedėjas, lazeriai naudingi tuo, kad su jų šviesa galima atlikti bet kokias technologines operacijas - medžiagas pjaustyti, grūdinti, garinti, lydyti, netgi sukelti atomo branduolio skilimą ar termobranduolines reakcijas.

Be to, lazeriai skleidžia labai trumpus impulsus, kurių trukmė matuojama femtosekundėmis (milijoninė milijardinės sekundės dalis). Toks trumpas laikotarpis atitinka sparčius procesus molekulėse ir atomuose - naudojantis lazeriais juos galima išmatuoti.

Lazeriai gali leisti pjaustyti ir, pavyzdžiui, dinamitą. Pasak Andriaus Melninkaičio, Lazerinių tyrimų centro (LTC) doktoranto, lazerinių impulsų trukmė yra trumpesnė nei laikas, per kurį šiluma įsiskverbia į medžiagas. Taigi lazeriu pjaustant dinamitą jis išgaruoja greičiau nei galėtų susprogti.

LTC lazeriai gali generuoti ir smailinę galią, iki milijardo kartų pranokstančią Ignalinos atominę elektrinę. Žinoma, tai tėra ekstremali impulsinė (arba smailinė) lazerio galia.

Nors Lietuvoje lazerių pramonė daugiausia orientuota į įrengimų ir prietaisų moksliniams tyrimams gamybą, mūsų šalyje pagaminami lazerių įrenginiai - parametriniai šviesos generatoriai ir stiprintuvai - užima apie 80% pasaulinės šių lazerių gamybos rinkos. Jie naudojami medicinos, chemijos, biologinių tyrimų srityse.

2007 - 2013 m. Lietuvos mokslui ir moksliniams tyrimams iš ES struktūrinių fondų numatyta skirta rekordinė, beveik 2 mlrd. Lt suma. Dalis jos atiteks ir šalies lazerių pramonei.

Ponas Piskarskas tikisi, kad per šį laikotarpį LTC pavyks atnaujinti techninę bazę, plėtoti bendros prieigos centrus bei lazerinius kompleksus, pastatyti naują mokslinę laboratoriją.