Iš šimto kasmet patentuojamų išradimų lietuviams pavyksta parduoti maždaug kas septintą – išradimų autoriai skundžiasi neturintys galimybės savo darbus pristatyti verslui. Lietuviai be kitų dalykų yra užpatentavę galvijų galvos apdangalą, žvakę-atviruką, higienišką unitazo sėdynės užklotą, kurmių spąstus, vištų lesalą, dugninių žuvų gaudymo masalą.

Darius Kalesas, kaunietis verslininkas, demonstruoja prieš porą savaičių užpatentuotą masažo juostą. Keturkampiukais sudygsniuotoje lino juostoje kiekviename iš jų įsiūta po apskritą gintaro gabalėlį. Pasak išradėjo, tokia juosta ne tik veikia biologiškai aktyvius taškus, sugeria neigiamą energiją, bet ir skleidžia gintaro rūgšties, stiprinančios imunitetą, garus.
Jis tikisi, kad laisvalaikiu, savo malonumui padarytą išradimą pavyks parduoti gamintojams. Iš masažinio audinio būtų galima siūti ne tik pagalves, paklodes, automobilių sėdynių užtiesalus ar batų vidpadžius, bet ir drabužius.

„Yra problema – apie tavo išradimą sužino labai nedaug žmonių. Be to, vargu ar jis bus perspektyvus Lietuvoje, kur populiariau gydytis nei profilaktiškai rūpintis sveikata“, – svarsto išradėjas.

Nors p. Kalesas įsitikinęs, kad jo gautas patentas įrodo, jog masažinė juosta su gintaro rutuliukais yra išradimas, Žilvinas Danys, Valstybės patentų biuro direktoriaus pavaduotojas, aiškina, kad nacionalinis patentas išduodamas netikrinus, ar patentuojamas išradimas yra naujas, ar jis atitinka išradimo sąvoką, ar pritaikomas pramonėje. Tačiau jis pigesnis už europinį – kainuoja iki 1.000 Lt.

Europos patento kaina, jei patentas galioja 10 metų 8 valstybėse, siekia iki 45.000 EUR (155.250 Lt). Tačiau jį išduodant jau atliekama ekspertizė, išanalizuojami įvairių šalių patentų bazių duomenys, mokslo žurnalų straipsniai ir patvirtinama, kad tai tikrai išradimas.

Lietuviški – irgi svarbūs

„Patentų teisės esmė – laikas, kada buvo užfiksuotas techninis sprendimas. Nacionalinė paraiška suteikia išradėjui galimybę nebrangiai užfiksuoti datą, kuri yra lemiama ginčijant kito patento, kad ir išduoto tarptautinės institucijos, naujumą.  Jei tai išradimas – jis bet kuriuo atveju nugalės ginče, nes buvo pirmas“, – tikina p. Danys.

Kadangi savo išradimo naujumo ar galimo pramoninio pritaikymo įrodyti nereikia, lietuviai yra užpatentavę galvijų galvos apdangalą, žvakę-atviruką, higienišką unitazo sėdynės užklotą, kurmių spąstus, vištų lesalą, dugninių žuvų gaudymo masalą ir daugelį kitų daugiau ar mažiau reikšmingų dalykų.

Pasak p. Danio, tai, kad per metus apie 13% lietuviškų išradimų parduodama, įrodymas, kad tarp nereikšmingų dalykų verslas randa ir perliukų. Ar perkantys patento licenciją yra lietuviai ar užsieniečiai – statistikos nėra.

Išregistruoja patentus

Lietuva patentuojamų išradimų skaičiumi velkasi Europos uodegoje: kasmet išduodama apie 100 lietuviškų patentų ir kasmet Lietuvoje įsigalioja apie 800 Europos patentų.

Profesorius habilituotas daktaras Vilius Židonis, Lietuvos taikomųjų mokslų akademijos prezidentas, kurio sąskaitoje per pusantro šimto išradimų, apgailestauja, kad išradėjai neturi ryšio su verslu, kuriam galėtų pranešti apie savo darbus. Taip dalis išradimų lieka nenaudojami. Lietuvos išradėjai neturi nei bendros organizacijos, nei interneto tinklalapio, kuriame galėtų pademonstruoti išradimą.

„Turi ne tik pagaminti pavyzdį, bet ir demonstruoti, ieškoti, kam tai būtų įdomu. Kitaip – nieko nebus“, – apgailestauja išradėjas.
Dar viena problema – patentų apsauga. Išradėjai skundžiasi, kad išradimai vagiami ir diegiami gamyboje.
„Dalį lietuviškų patentų jau išregistravau. Kam mokėti pinigus, jei valstybė išradimų negina ir kas nori, tas gali gaminti patentuotą produktą. Išradėjų padėtis prasta“, – reziumuoja profesorius. Jis savo išradimus pritaikantis Klaipėdos rajone kuriamame „Saulėtajame sodžiuje“, kuriame diegiamos naujovės, leidžiančios naudoti alternatyvią energiją.

Šaltinis:     VŽ.lt (Verslo Žinios)