Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. vasario 26 d. posėdyje pritarė Europos patento išdavimo konvencijos 65 straipsnio taikymo (dar vadinamam Londono protokolu) ratifikavimui.

Išradimu paprastai yra vadinamas naujas ir pažangus techninės problemos sprendimas, sietinas tiek su naujo įrenginio, produkto ar proceso sukūrimu, tiek su jau žinomo įrenginio ar proceso laipsniniu patobulinimu. Lietuvoje išradimai apsaugomi nacionaliniu ar Europos patentu.

Patentas išradimui yra dokumentas, suteikiantis jo savininkui išimtinę teisę uždrausti kitiems gaminti arba naudoti išradimą tam tikrą laiką ir tam tikroje teritorijoje. Patentu suteikiamas teisines apsaugos ribas nustato išradimo apibrėžtis ir jos punktai, nusakantys esminius požymius, apibūdinančius išradimą konkrečiais jo realizavimo arba panaudojimo atvejais.

Minėtas Vyriausybei pateiktas teisės akto projektas inicijuoja Londono protokolo ratifikavimą. Londono protokolas yra tarptautinė sutartis, kurios tikslas - sumažinti išlaidas Europos patentų vertimams į Europos patentų konvencijos valstybių narių nacionalines kalbas. Protokolu siūloma visus patentus versti tik į 3 kalbas – anglų, vokiečių, prancūzų. Tačiau yra numatyta teisė šalims narėms nustatyti, kad tik patentų apibrėžtys būtų verčiamos į jų nacionalines kalbas (dabar to reikalauja Latvija, Slovėnija, ir Lietuva).

Lietuvai prisijungus prie Londono protokolo, nuo 2008 metų gegužės 1 d. Lietuvos išradėjams ženkliai (iki 45 proc.) sumažės Europos patento vertimo išlaidos, išplečiant galiojimą į Londono protokolą ratifikavusias šalis (dabar 14). Pagrindinės kliutys, neleidžiančios Europai pasiekti pigesnio Europos patento ar dar efektyvesnio Bendrijos patento, galiojančio automatiškai visoje ES, yra nacionalinės kalbos ir vieninga patentų ginčų sistema. Del šių klausimų Europoje nesutariama jau daugiau kaip 30 metų. Tuo būdu, Londono protokolas, iš dalies sprendžiantis kalbos klausimą, yra didelis politinis pasiekimas einant Bendrijos patento link (tai vienas pagrindinių Lisabonos strategijos tikslų).

Lietuvai, kaip aktyviai dalyvaujančiai Lisabonos strategijos įgyvendinime, taip pat svarbu, kad pigesnė patentinė apsauga sudarytų žymiai patrauklesnį investicinį klimatą valstybėje, taigi Lietuva gali tikėtis dar didesnio investicijų srauto. Pagal 2007 metų duomenis Lietuvos teritorijoje apsaugoma apie 800 Europos patentų kasmet. Tai reiškia, kad potencialiai už jų slypi ateinančios į Lietuvą investicijos, naujos technologijos. Tai, žinoma, yra susiję ne vien su pozityviais reiškiniais, nes pinganti patentinė apsauga sukuria aštresnes konkurencines salygas vietiniams išradėjams bei patentų naudotojams. Dominuojant Europos patentams, Lietuvos pramonė turi galimybes teisėtai naudoti naujausius technologinius sprendimus, mokslas gali lengviau prieiti prie patentinės informacijos šaltinių.

Valstybinio patentų biuro interneto svetainėje www.vpb.gov.lt yra skelbiamos Lietuvos Respublikos patentų duomenų bazė ir Lietuvos Respublikoje įsigaliojusių Europos patentų duomenų bazė.