Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse,  mažos ir vidutinės įmonės sudaro apie 99 proc. visų šalyje veikiančių įmonių. Jos  sukuria apie 60 proc. visų šalies įmonių bendrosios pridėtinės vertės ir įdarbina daugiau kaip 70 proc. visų  dirbančiųjų, todėl jų plėtra yra ypatingai svarbus faktorius šalies ūkio augimui ir konkurencingumui.

Inovacijos – ekonomikos augimo variklis.
Kaip pažymi specialistai, išvystytose valstybėse inovacijos jau senokai tapo pagrindiniu ekonominės plėtros varikliu, įgalinančiu pasiekti aukštą veiklos produktyvumą. EK 2007 metų Europos inovacijų apžvalgoje (The 2007 European Innovation Scoreboard) teigiama, kad Lietuvos pasiekimai kai kuriose inovacijų srityse per pastaruosius penkerius metus didėjo. Pavyzdžiui, pažymėtini aukšti Lietuvos pasiekimai inovacijų valdymo srityje, šalies rodikliai mokslo ir švietimo absolventų srityje gerokai lenkia ES vidurkį, didelis procentas gyventojų turi aukštąjį išslavinimą, labai aukštas jaunimo žinių įgijimo lygis. Tačiau Lietuva neefektyviai panaudoja turimą žinių potencialą, nedaug eksportuoja aukštųjų technologijų produkcijos, beveik neužregistruoja tarptautinių patentų.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje tik penktadalis (18,4 proc.) visų įmonių yra inovatyvios, tačiau jų apyvarta 2006 m. sudarė 52,3 proc. visų įmonių apyvartos. Lietuvos įmonės vis dar nepakankamai investuoja į inovacinę veiklą, o tai tampa esminiu stabdžiu, neleidžiančiu didinti konkurencingumo ir verslo plėtros vietos ir užsienio rinkose.

Pasak VšĮ Lietuvos inovacijų centro direktoriaus Dr. Kastyčio Gečo, Lietuvoje daugumos įmonių pagrindiniai konkurencingumo ištekliai – pigi darbo jėga bei santykinai mažesni verslo infrastruktūros ir vietinių žaliavų kaštai.

„Šalies ūkis kol kas vis dar konkuruoja kaštais, o ne intelektiniais ir inovaciniais ištekliais. Tokia situacija rodo, kad vis dar stokojama efektyvių mechanizmų ir kompetencijų, kurios leistų kurti naujas žinias, o esamas žinias, gebėjimus paversti inovacijomis versle“, - sakė K.Gečas.

EK ataskaitoje inovacijų srityje Lietuva patenka į besivejančiųjų šalių grupę, kuriai taip pat priskiriama Malta, Latvija, Vengrija, Graikija, Slovakija, Lenkija, Portugalija, Bulgarija ir Rumunija.

Ataskaitoje pažymima, kad Čekija, Lietuva ir Estija, išlaikydamos panašius inovacijų plėtros tempus, ES vidurkį pasieks per artimiausius 10 metų.

Vienas iš būdų gerinti situaciją yra skatinti Lietuvos įmones užmegzti tarptautines inovacijų partnerystes. Pasak K.Gečo, bendradarbiavimas su užsienio partneriais Lietuvos įmonėms leistų modernizuoti savo gamybos technologijas, realizuoti naujoves ar pradėti bendrus taikomuosius mokslinių tyrimų projektus. „Kaip rodo ataskaita, Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės linkusios bendradarbiauti kuriant inovacijas. Todėl galima tikėtis, kad tinklo teikiamos tarptautinių technologinių partnerių paieškos paslaugos ir konsultacijos susilauks įmonių susidomėjimo ir jos sugebės pasinaudoti tinklo suteikiamomis galimybėmis“, - sakė K.Gečas.

Daugiau informacijos: www.paramaverslui.eu

Šaltinis:   

Lietuvos Inovacijų Centras (LIC)   
http://www.lic.lt/